fbpx

Aš kalbuosi…

\”Aš kalbuosi ne tik su Tavim, stovinčiu priešais Mane čia ir dabar. Kalbuosi su tūkstančiais kitų, kurie buvo kitur ar kadais. Jiems, kaip ir tau, leidžiu galvoti, kad jie čia ir dabar stovi prieš Mane. Laukiu, kad vieni kitus išvystumėte, kad apsikabintumėte, kad vieningai chore uždainuotumėte, būtumėte Mano sutarties su jumis ir su Manimi esmė. \”   (V.Krmpotič)


Per Dvasią bendraujame vieni su kitais, vieni sąmoningiau, kiti- visiškai to nejausdami ar nesuprasdami… Ateinantys atgarsiai, emocijos, virpesiai kartais gerokai nustebina savo Didingumu, o kartais kaip peiliu žeidžia aštrumu, kietumu, įsibrovimu į per daug šventą jautrią ir labai pažeidžiamą vietą- širdį. Niekas nelieka be atgarsio, be atsako, išleista mintis, jausmas, lūkesčiai ar priekaištai būtinai suranda savo auką ar apdovanotąjį ir perduoda jam tai, dėl ko buvo sukurti. Mūsų pyktis, nuoskaudos, keršto planai, pavydas niekur nedingsta, o dosniai liejasi į eterį- mus supančią substanciją, užpildydami ją įvairiomis vibracijomis- kartais ir geromis, bet dažniausiai- labai stipriomis neigiamomis… Savo mintimis, emocijomis ir lūkesčiais sėjame į aplinką tai, ką nešiojamės širdyje, stengdamiesi nuslėpti nuo kitų. Tas slėpimas- labai vaikiškas ir betikslis, verčiantis mus meluoti aplinkiniams ir pačiam sau, neišduodant žmogui su kuriuo bendraujame tikrųjų savo jausmų, ketinimų, emocijų, apsimetant mandagiu, dalykišku, suprantančiu, draugišku. Tas žmogus gauna žymiai didesnę dozę- smūgį skausmo ir kančios taip mums elgiantis, negu tiesiai jam pasakytumėme- man atrodo neteisingas tavo sprendimas, apsimetinėji, ar tiesiog šviesiai- jaučiu tau neapykantą- negaliu kol kas kitaip jausti, prisipažįstu…


Skleisdami apie save pykčio, skausmo, neapykantos, bjaurėjimosi, pavydo bangas, sukuriame apie save būtent tokios substancijos lauką, kuris vis labiau stiprėdamas stengiasi įgauti galios, prisitraukdamas panašias vibracijas iš aplinkos- kitų žmonių išspjautą pyktį, agresiją, grubumą, menkavertiškumą, dar didesnį pavydą ir pan… Tampame vis labiau stipresni Blogiu, tad juo vis labiau tikime, vis dažniau aplink save randame jo patvirtinimų, žymių. Užginčyti akivaizdžius dalykus tampa labai sunku- nes mes gyvename juose- tame savo susikurtame pasaulyje, kur ir galioja būtent tokie dėsniai.  Štai- Žmogus kūrėjas, Žmogus- Dievo atvaizdas… tačiau kaip jis kuria ir kaip naudoja savo galias…

\"\"

Vis dažniau susiduriu su įnirtingu gynimu, priešgyniaujančiu bet kokios sakomos, atrandamos Dvasinės tiesos, jausmo, būties egzistavimui. Skausmingai suprantu Juos, gebančius į nieką paversti bet kokius argumentus, tikėjimą, Šventas vertybes, pasiekimus, gebėjimus, kitokios būties egzistavimą, kitokius fiziologinių žmogaus organizmo valdymo mechanizmus, kitokią meilę…

Gyvename skirtinguose pasauliuose, o norime rasti vienodus jų sandaros ir būties dėsnius. Gyvename skirtingose dimensijose, iš kurių dar matome vieni kitus, bendraujame ir galime tiesiogiai sąveikauti- tačiau tik kol kas, kol dar nėra labai didelis dimensinis- Dvasinių lygmenų atotrūkis, pasaulių atotrūkis.


Mes vis ieškome kažkokių artėjančių transformacijos ženklų- ši skirtinga būtis ir yra ženklas. Vis labiau atsiskiriantys Šviesos ir Tamsos pasauliai, energetinių vibracijų atotrūkis, pasidalijimas į tuos kas prioritetus suteikia Dvasiniam tobulėjimui, o kas – vien materialistinei būčiai.

Labai jaučiamas šis atotrūkis tarp Šviesos kelią pasirinkusių tėvų ir dar savęs nesuprantančių jų vaikų. Vaikas atsiduria tarp dviejų priešiškų jėgų zonų- tėvai stengiasi jį kaip nors pritraukti į savo pusę, o greitas, aplinkinio pasaulio siūlomas bet kokių troškimų tenkinimo mechanizmas, seksualinė laisvė, materialistinės vertybės, Ego- į priešingą… žinoma būna ir kitaip, kuomet susiduriame su šviečiančiais Indigo ar Kristaliniais vaikais…


Aš kalbuosi su kiekvieno iš Jūsų Dvasia. Matau šį procesą. Kviečiu rinktis Šviesą, kuri į mus liejasi, kuomet atrandame kitą, gėrio, Meilės, šilumos, tyriausių svajonių išsipildymo, naujų gebėjimų atsivėrimo, naujų galimybių pasaulį. Tuomet Mes- Kūrėjai apie save generuojame gerumo ir laimingos būties vibracijas, užpildome jomis savo energetinę erdvę, dalijamės su Pasauliu ir .. prisitraukiame kitus, tokius pat Šviesius ir tyrus žmones. Kuriame naują pasaulį- ir šį kartą tokį- apie kurį svajojame, kurio trokštame, kuriame ištirpstame begalinėje Palaimoje ir Meilėje…


Ačiū Jums

Kosmoenergetikos Magistrė

Eglė

0
    0
    Krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščiasGrįžti į parduotuvę