fbpx

Kūčios

Kūčios- pasyviai lauksime, ar..?

 

Įprastai Kūčių vakarienė – šeimos  ir pačių artimiausių žmonių susibūrimo laikas. Šis laikas siejamas su didele viltimi, lūkesčiu, kad atsiras kažkas gero ar bent jau pasitrauks iki šiol varginę sunkumai, slogutis, liūdesys. Kiekvienas žmogus turi kažką, ko norėtų atsisakyti, ką norėtų pamiršti ar nuo ko išsilaisvinti. Netiesiogiai Kūčių vakarienė ir Kalėdų šventės laukimas susijęs su vidiniu lūkesčiu kiekvienam gauti stebuklingą dovaną. Tad ši dovana ir yra tikėjimas, kad pagaliau gal būt įvyks stebuklas ir bus pašalintos žmogų varginusios blogybės, sunkios emocijos ir nuoskaudos, o vietoje to užgims kažkas labai gero ir šviesaus,- gyvenimas taps geras ir malonus..

\"\"Kalėdų laukimas- tai kiekvieno mūsų apsivalymo laikas. Valomės kaip mokame ir kaip suprantame: tvarkome ir puošiame namus, nes jų energija veikia mus ir padeda mums pritraukti šventinę nuotaiką; valome savo dvasią- meldžiamės, medituojame, apmąstome savo pasirinkimus ir bandome taisyti klaidas. Atsiprašome už nusižengimus, už poelgius, dėl kurių graužiamės, atlyginame neteisybę, kurią dėl mūsų kažkas patyrė, atiduodame skolas, aukojame labdarai. Tai dvasinis valymasis, leidžiantis mums pasijusti geriau. Suprantame, kad nesame tobuli ir lyginame savo nueitą kelią, kad jis būtų gražesnis, tiesesnis. Nuo mūsų praeities priklauso ateitis, tad praeities „duobių“ užglaistymas suteikia tiesesnio ir lengvesnio kelio galimybę ateityje. Šitaip kuriame geresnio gyvenimo lūkesčius.

Vis dėl to Kūčių vakarienė gali būti slogi, varginanti ar įtempta. Mes per daug reikalaujame ne tik iš savęs bet ir iš artimų mums žmonių. Gal būt tikimės atsiprašymo dėl nuoskaudos, kurią patyrėme, gal būt jaučiamės įskaudinti, o gal būt dar ne visiškai susitaikę po ankstesnių barnių. Tad lūkesčiai, kad kažkodėl kitas žmogus mūsų atsiprašys vien dėl to, jog jaučiamės įskaudinti- labai labai nepagrįsti. Visų pirma turėtume patys atsiprašyti kitų, o tuomet atleisti kitiems už viską, ką sunkaus ar blogo esame patyrę. Kūčių vakaro atleidimas turėtų būti stebuklingas, spinduliuojantis iš mūsų širdies ir esybės. Už šį atleidimą mes neturėtume reikalauti jokių kompensacijų ar net pripažinimo, kad pasielgėm gerai. Tai turėtų būti vidinės brandos aktas. Atleisdami keičiame savo gyvenimą ir tai yra tikroji terpė Kalėdų Stebuklui. Šį stebuklą galime sukurti patys, tereikia apsispręsti, kad norime atleisti žmogui, kuris mus labiausiai įskaudino, kuriam jaučiame didžiausią pyktį, dėl kurio poelgių kankinamės ir apie ką nuolatos prisimename. Taigi pirmas žingsnelis- vidinis sprendimas visiškai, giliai ir galutinai atleisti už patirtą išgyvenimą.

Antrasis laiptelis stebuklo kūrimo grandyje- asmeninė motyvacija- žinojimas dėl ko aš noriu atleisti. Šis suvokimas, motyvas turėtų būti labai stiprus. Tai gali būti noras išsilaisvinti iš iki šiol varginusio jausmo, naujos- labai trokštamos patirties siekis, būtinybė susigrąžinti prarastą, tam reikalui išeikvotą energiją ir galią. Tad šis motyvas turėtų būti mums labai labai stiprus, padedantis įveikti aukštą, tvirtą sieną, kurią pastatė nuoskaudos, susiformavusios dėl kito asmens veiksmų.

Pagaliau- trečias žingsnelis- pasiruošimas atleidimui ir pats atleidimas. Prieš šį veiksmą labai gerai pamedituoti, prisipildyti šviesos ir\"\" gėrio, kreiptis pagalbos malda ar prašymais į savo Angelą sargą, į šventuosius Jėzų ar mergelę Mariją, į kitas šviesos būtybes, kurios mums artimos ir mylimos. Atleidimo procesas pareikalaus didelio meilės ir gerumo pliūpsnio, tad turime jį sukauti savyje, o pradėję patį atleidimo procesą- išspinduliuoti savo širdies gerumu žmogui, kuriam atleidžiame.

Mūsų nusiteikimas atleisti, aukštesniųjų jėgų pagalba, spinduliuojantis iš mūsų širdies meilės srautas ir teigimas „Aš atleidžiu“ padės sukurti šį stebuklą, kuris gali tapti naujo gyvenimo pradžia. Staiga, stebuklingai, lyg fėjos lazdele mostelėjus po šitokių dalykų gali viskas pasikeisti- pasijusite ramus, laimingas, mylintis, laisvas, patenkintas. Sugrįš prarasta jėga, kūrybiškumas ir jūsų širdies švytėjimas, kuriam nebegalės atsispirti kiti,- sulauksite šypsenų iš artimųjų ir labai tikėtina- net iš to žmogaus, kuriam atleidote..

Tad stebuklai yra kuriami, statomi, pakviečiami ateiti pas mus. Tuomet galime mėgautis dangaus dovanomis ir išgyventi Tokią šventę, apie kurią tik svajojome pačiose gražiausiose svajose, arba kokią prisimename iš tolimos laimingos vaikystės laikų..

 

aut. Eglė Gleščinskienė  
Psichoinformaciologė
 
https://kosmoenergetika.lt/

 

0
    0
    Krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščiasGrįžti į parduotuvę