Kodėl mes čia?

Kiekvienas iš mūsų yra mėnulis ir turi savo tamsiąją pusę, kurios niekas nemato.
(Mark Twain)

Kalendorius

August 2017
M T W T F S S
« Jul    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031  

Jūs čia esate todėl, kad tam atėjo laikas…

SEMINARAI

2017 m. Rugpjūčio 26 d. Kosmoenergetikos Seminaras

Informacija skyrelyje SEMINARŲ TVARKARAŠTIS
Teirautis kosmoenergetika
@gmail.com

Nori sužinoti?

Mirusiųjų diena- Vėlinės

Mirusiųjų atminimo- Vėlinių diena

 

Turbūt mažai kas žino, kad Vėlinės- tai vėlių diena, laikas, kuomet pagal mūsų protėvių padavimus bei pasakojimus, į gyvųjų pasaulį grįžta vėlės. Tai ir tarpsnis, kai arčiau susieina gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai,- šiuos skirtingus būvius skirianti riba tampa lengviau įveikiama.

Taigi Vėlinės- laikas visų išėjusiųjų pagerbimui, prisiminimui ir palydai į jų buveinę- kitąpusinį pasaulį. Turbūt svarbu žinoti keletą taisyklių, ką reikėtų ir ko negalima šią dieną daryti.

Visų pirma svarbu suprasti, kad ši riba, ši galimybė arčiau prisiliesti prie išėjusiųjų pasaulio yra ne tam, kad mes savo norais, kančia ar negebėjimu susitaikyti, temptume mirusį žmogų atgal pas save. Tokių ketinimų dažnai turi asmenys, nesugebantys priimti mirties, mylimo žmogaus pasitraukimo iš mūsų pasaulio. Nenutrūkę ryšiai su mirusiuoju, kančia ir jo begalinis ilgėjimasis,  trukdo į kitą būvį perėjusiai mirusiojo  sielai eiti savo keliu, neleidžia atitrūkti ir verčia kankintis užstrigus dviejų pasaulių sąsajos riboje. Be to toks elgesys yra labai kenkiantis pačiam gyvajam- jis praranda labai daug savo energijos, kuri, nenutraukus sąsajos su mirusiuoju, teka iš jo. Gyvasis silpsta, jam trūksta jėgų, stiprėja ligos ir negalavimai, prarandama prasmė ir motyvacija kažką veikti, daryti ir siekti.

Tai ypač žalojantis ryšys, kuris ezoterikų terminais reiškia nekrotinį ryšį, jungtį su anapilin išėjusiu asmeniu.

Toks ryšys gali atsirasti dėl vienos ar kitos pusės veiksmų, t.y. ir dėl likusiojo gyventi veiksmų arba dėl mirusiojo energetinių manipuliacijų. Gyviesiems ypač sunku atsisveikinti su mirusiu mylimu žmogumi. Gyvenimo metu buvo kurta daug planų, puoselėti dideli lūkesčiai,- ir štai žmogui netikėtai pasitraukus iš šio pasaulio visa tai lieka. Gyvasis vis dar prisimena kartu brandintas svajones, planus, jis vis dar kuria ir įsivaizduoja jas, kaip tai būtų jeigu būtų buvę.. Širdgėla ir emocinė krizė, kuri dažnai lydi tokius praradimus, suformuoja ypatingą vibracinį kodą, kuris nusidriekia link mirusiojo sujungdamas gyvąjį ir mirusįjį energetiniu ryšiu, jungtimi. Šia jungtimi, kaip jau minėjau energijos tėkmė yra vienpusė- t.y. iš gyvojo į mirusįjį. Gyvasis savo energija bando kompensuoti mirusiojo energijos praradimą, pildo jį savo meile, savo lūkesčiais, savo kančia.. Mirusysis, praktiškai nebeturėdamas galimybių tai nutraukti, yra pririšamas ir laikomas erdvėje, kuri dažnai vadinama tarpine zona, tylos zona arba perėjimo koridoriumi.

Štai taip dvi sielos, tik viena vis dar esanti gyvųjų pasaulyje, o kita- jau mirusiųjų, susikibusios viena kitą laiko. Minėtoje situacijoje gyvajam jokio džiaugsmo nėra, jokios kompensacijos ir pagalbos jam nėra. Jis praranda kolosalius gyvybinės energijos kiekius, silpsta visi jo energetiniai kūnai, nerukus ligos ir įvairūs negalavimai pradeda alinti nebeatsistatantį fizinį kūną. Be to atsiranda labai tamsios mintys apie išėjimą, apie tai, kad šiame pasaulyje vien kančia ir skausmas, praradimai. Gali sapnuotis sunkūs, tamsūs sapnai su įvairiomis tamsos pasaulių būtybėmis, monstrais, atgyja vidiniai demonai, kiekviename žmoguje slypinčios baimės, kurios jausdamos artėjantį anapusinį pasaulį,- juk gyvasis kaip tik ten yra traukiamas, vis stipriau reiškiasi. Žmogus dažniau galvoja apie mirtį, lanko kapus, galvoja apie pasitraukimą iš šio pasaulio. Dažnesni tampa įvairūs psichiniai išgyvenimai, psichinės ligos, nervų sistemos sutrikimai. Žmogus nyksta, nors dažnai net nenustatoma konkreti negalavimų priežastis, itin greitai blogėja visi organizmo sistemų parametrai.

Tokius energetinius ryšius įvairiomis praktikomis bando nutraukti bažnyčios tarnai. Kartais tai padeda padaryti už mirusįjį „laikomos“ mišios. Kunigo ir visų į mišias susirinkusiųjų bendros maldos ir prašymai geba sukurti pakankamai stiprias vibracijas, kurios skrieja į pagalbą bandydamos išlaisvinti gyvąjį ir paleisti mirusįjį. Mišių ritualo metu yra kviečiami įvairūs pagalbininkai, angelai, prašoma Aukščiausiųjų jėgų pagalbos ir užtarimo, skelbiamos tikėjimo tiesos, skaitomi su tuo susiję tekstai iš Šventosios knygos- Šventojo rašto, išpažįstamas pats tikėjimas tokia pagalba ir galimybė. Priklausomai nuo tokį mišių ritualą atliekančio kunigo pasišventimo, nuo susirinkusiųjų ir mišiose dalyvaujančių žmonių susikaupimo ir pastangų, kad prašymai ir maldos pasiektų tikslą, nuo jų pasirengimo tikėti prašomais stebuklais ir įvyksta arba ne galutinis išlaisvinimas. Kartais prireikia Šventas mišias kartoti daug kartų, kol šis išsilaisvinimas įvyksta. Paprastai kunigai, matydami artimųjų širdgėlą dėl išėjusiojo žmogaus, suvokdami, kad savo prisirišimu jie gali stabdyti mirusiojo sielos kelionę, taip pat rūpindamiesi dėl likusiųjų gyventi asmenų, siūlo ir skatina tokias mišias, tokį ritualą atlikti kas mėnesį. Daugelis nebesupranta jų prasmės, negali pajusti ir įvertinti mišių metu vykstančių procesų energetinėje plotmėje ir numoja į tai ranka. Senosios tikėjimo tiesos tolsta, o naujų paaiškinimų kaip ir kas vyksta tokių procesų metu žmonės nebegauna. Tad jie dažnai ieško kitų išsilaisvinimo kelių, arba priima su nuolankumu tą jiems atsiradusią kančią, kaip neišvengiamą..

Nenutraukus tokio nekrotinio ryšio, arba jungties su anapilin išėjusiu žmogumi, gyvojo asmens gyvenimo kokybė labai prastėja. Žmogus vis mažiau komunikuoja su buvusiais draugais ar kolegomis, didėja socialinė atskirtis, o kartu prastėja santykio su bet kokia visuomenės dalimi kokybė. Vis dažniau aplanko niūrios emocijos, kurios sunkiai traukiasi, vis mažiau gyvenime matoma šviesos, patiriama džiaugsmo. Prastėja visi rodikliai, atspindintys gyvenimo kokybę įvairiose gyvenimo srityse. Priklausomai nuo tokio ryšio intensyvumo arba stiprumo, kartais užtenka pusmečio, kad likęs gyvasis, iš paskos mirusiajam, išeitų iš šio pasaulio. Kartais tai trunka keletą ar keliolika metų  su įvairiais pakilimais ir nuopuoliais.

Žmogaus Aukščiausiasis „Aš“ arba jo Angelas sargas kartais padeda įveikti tokius prisirišimus, atsiųsdamas įvairią informaciją, kurią žmogus atsitiktinai gauna,- gal būt perskaito knygoje ar žurnale, pamato filme, išgirsta pokalbyje. Tai dažnai būna nukreipimas apsilankyti bažnyčioje, užsakyti mišais už mirusįjį, noras melstis ir prašyti, kad mirusysis keliautų savo keliu, įvairios psichologinės terapijos grupės, padedančios įveikti išėjimo, mirties pergyvenimus, ezoterikos specialistų, dirbančių su energijomis darbas, pašalinantis tokias jungtis ir pan.

Nagrinėjome vieną šio ryšio atsiradimo galimybę, kuomet gyvasis pats sukuria ir palaiko tokią jungtį, trukdydamas mirusiajam eiti savo keliu. Dažnai yra stebimas ir priešingas variantas, kuomet mirusysis, nebegalėdamas daugiau veikti ir įtakoti šiame pasaulyje likusių žmonių, užbaigti savo darbų ar nepabaigtų reikalų, pats kabinasi į gyvąjį  žmogų. Auka gali tapti mažiau apsaugotas asmuo- vaikas, sergantis ar nusilpęs žmogus, nėščia moteris, mylimasis. Energetiniame plane mirusysis kabinasi į gyvojo energetinį lauką, atsiranda ryšys, jungtis tarp šių dviejų, skirtingose dimensijose esančių žmonių. Ši jungtis yra subtili, ji neišnyksta asmenį palaidojus ar ir net jau kurį laiką būnant kapo duobėje.

Tokių veiksmų rezultate vėl taip pat kenčia gyvasis, jo energija teka į anapusinį pasaulį, mirusysis šiuo energetiniu ryšiu bando perduoti kažkokius jam reikalingus nurodymus. Tai dažnai vyksta sapnų metu, įvairių meditacijos būsenų ar tylos ir vidinio susikaupimo metu- gyvasis tuomet lengviau pagauna ir iššifruoja jį pasiekiančius informacinius pranešimus iš anapus. Pvz. ne vienas turbūt girdėjome pasakojimus, apie tai kaip staiga gaunama informacija apie kažkokius reikalingus mirusiojo dokumentus, paslėptus pinigus ar lobį, kažkokią iki šiol saugotą paslaptį ir pan.

Pasitaiko ir dar blogesnė, dar baisesnė ir labiau pažeidžianti tokio nekrotinio ryšio atsiradimo priežastis- tikslingas tokio ryšio su mirusiuoju sukūrimas. Anksčiau tokie dalykai buvo aprašomi magijos knygose ir atliekami juodųjų burtininkų, magų ar šamanų. Dėl kažkokių ypač blogų paskatų, noro pakenkti ar sunaikinti žmogų, priversti kentėti jį ir jo artimuosius, būdavo imamasi kraštutinių priemonių, t.y. sukuriamas priverstinis ryšys su anapilin išėjusiu žmogumi.

Tokie tikslingi profesionalų atlikti ritualai ir veiksmai, dažnai palydimi iškviestųjų tamsos pagalbininkų- tamsos esybių, tamsos dvasių įsikišimu, gali tapti tikro siaubo ar gyvenimo košmaro priežastimi. Paprastai po tokių dalykų žmogus, kuriam norima pakenkti, sulaukia daugybės nemalonumų, nesėkmių. Jam pradeda griūti beveik visas gyvenimas. Jis intensyviai praranda gyvybinę jėgą, fizinis kūnas, atskiros jo sistemos ar organai neberanda tarpusavio sąryšio ir dermės, žmogui pasipila visokio tipo neaiškūs ir paprastai medikų nenustatomi negalavimai. Palaipsniui žmogų apima įvairios negalės, fizinis kūnas intensyviai atrofuojasi, reiškiasi ir atsiranda įvairių ligų ir pažeidimų simptomai, o priežastis lieka visiškai neaiški. Gydymas ar pagalba tokiam žmogui dažnai būna visiškai neveiksmingi. Esant tokiems pažeidimams, tokio pobūdžio nekrotiniam ryšiui, fizines problemas dažnai lydi kitų gyvenimo sričių destrukcija. Žmogui žlunga verslas, atsiranda dideli nuostoliai, praradimai, įvairios nelaimės. Griūna santykiai, yra šeima, jis nebevertinamas darbo kolektyve, savo socialinėje grupėje. Kyla mintys apie beprasmybę, nenorą gyventi ir mirtį..

Kaip suprantame iš visų šių aprašymų, juokai su mirusiųjų pasauliu tikrai menki, tad norint išlikti sveikiems, reikia kuo daugiau sumažinti tokių dalykų- sąlyčio su mirusiųjų pasauliu riziką.

Mamos turėtų žinoti, kad į mirusiojo žmogaus šermenis, laidotuves geriau nesivesti vaikų. Pasirūpinkime, kad mūsų mažieji tuo metu būtų kažkieno saugiai prižiūrimi, – geriau kad jie nebūtų toje aplinkoje kur daug negatyvios perėjimo į anapusinį pasaulį energijos. Taip pat save ypač turėtų saugoti nėščiosios. Besilaukiančios mamytės, visiškai niekada neturėtų eiti nei į laidotuves, nei į šermenis. 

Esant būtinybei, tokiose vietose būkite labai trumpai, grįžusios iš karto eikite po dušu, naudokite kontrastinį dušą, kuris iššaukdamas temperatūros kontrastą mūsų kūne ir kartu energetinėje struktūroje, apsunkina tokio besikuriančio ryšio įsitvirtinimą. Tinka ir natūralių augalų smilkalai, ypač Sandalo ar Miros. Galime smilkyti kadagio šakeles- lengvas smilkalų dūmas ir aromatas sukuria energetines vibracijas, kurios yra nepriimtinos tamsos pasaulio energijoms, tad tai padeda mums valytis. Taip pat malda, meditacija, buvimas garsų terapijos seansuose, padeda subalansuoti savo emocijas,- tampame stipresni ir sunkiau pažeidžiami..

O Vėlinių dieną ir naktį, nesiimkime jokių ritualų, nebandykime susisiekti su mirusiaisiais, per daug nešnekėkime apie juos, nešaukime jų vardų. Uždekime mirusiesiems žvakelę palinkėdami jiems eiti savo Šviesos keliu ir palikime juos mirusiųjų pasauliui…

 

 
aut. Eglė Gleščinskienė
Psichoinformaciologė, Kosmoenergetikos Magistrė
http://www.kosmoenergetika.lt/

Pamąstymai

Sielos kalba nepaiso jokių pasaulio taisyklių. Ji yra muzika, laisvai besiliejanti iš vidaus ir užpildanti visas žmonių gyvenimo spragas ir įtrūkius, išlyginanti visų nusivylimų randus, kuriuos teko patirti einant atšiauriu gyvenimo keliu. (A.Dainys)

Dėmesio- pas mus pradėjo veikti PAŽINČIŲ KAMPELIS

Žiūrėkite skyrelyje PAŽINTYS